Didvyžių socialinės globos namų gyventojai ir darbuotojai sulaukė Pusiaužiemio. Į šventę jau nuo pietų kvietė socialinio darbuotojo Kęstučio Alkimavičiaus paleisti skambūs muzikos ritmai ir uždegtas laužas. Nemažas smalsuolių būrys susirinko, nes kiekvienas norėjo pabūti meteorologu ir nuspėti žiemos antros pusės orus. Kad ir kaip ten būtų, po Pusiaužiemio kiekviena diena vis sparčiau artina pavasarį. Mūsų senoliai pasakytų: – ,,dzienelė pailgėj per ėriuko pėdelį“.
Šventės metu buvo linksmos Pusiaužiemio apeigos, pasakojimai apie jo papročius. Taip pat netrūko šypsenų, skambių dainų, šokių ir žaidimų, akis džiugino puikios nuotaikos – nesvarbu, kad spaudė šaltukas. Žaidėme labai linksmą ir neleidžiantį sušalti žaidimą, tikslaus pavadinimo nežinome, jį pavadinome savaip „joti ant arklių per įvairias kliūtis“. Žaidžiant buvo smagaus juoko. O kokia šventė be Pusiaužiemio pagrindinės veikėjos „meškos“, kuri mums turėjo nuspėti, kokios žiemos antroje pusėje galima tikėtis. Pasirodo, kad žiema dar tęsis ilgai ir pavasaris bus vėlyvas.
O kad visi nesušaltume, tai SPĮ užimtumo specialistė Lolita Stankienė pakvietė visus pasivaišinti karšta „meškos“ koše ir pagurkšnoti arbatos su citrina.
Svarbiausia buvo sueiti krūvon, pabūti kartu, pabendrauti, pažaisti ir paskanauti vaišių… Esame dėkingi visiems, kurie prisidėjo prie šventės organizavimo.
