Yra dar laimė pasilenkt prie silpno, prakalbinti nebylų… (Just. Marcinkevičius)
O žodžiai, žodžiai kasdienybę pamiršę per paminėtinas dienas tampa švelniu sielos eleksyru. Taip galima trumpai apibūdinti 27 rugsėjo dieną. Visi norėjo šią dieną padovanoti ką gražaus: eiles, dramos epizodus, dainas, šokius, šiltą žodį, kažką nematerialaus…Pasak renginio organizatorių Didvyžių socialinės globos namų socialinių darbuotojų Vilmos Mikuckienės ir Ilonos Geniūnaitės, jog patys gražiausi žodžiai tie, kurie sakomi nuoširdžiai, kad ir kokie paprasti jie būtų. Poelgiai – išmintingiausi tie, kurie padaryti gera valia, su rūpesčiu ir atsakomybe. Juk nėra tokio kampelio, kur atkakliai ieškanti akis nerastų bent vienos spindinčios žvaigždės…Renginio organizatorės Vilma ir Ilona Lietuvos socialinių darbuotojų dienos proga pakvietė į sceną socialinės globos namų direktorių Rimvydą Žiemį, kuris perskaitė socialiniams darbuotojams skirtus pasveikinimus, gautus iš Lietuvos Seimo pirmininkės Irenos Degutienės bei europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės, kurios linkėjo stiprybės, optimizmo ir nuoširdumo kasdieniniame darbe. Savo sveikinimus direktorius užbaigė poeto E. Selelionio eilėmis:
Gyvenimas – tai didelis stebuklas,
Kurį suvokt ne visada gali.
Kas kartą tenka sau mažiau palikti
Save kitam – lyg skolą dalini.
Direktoriaus pavaduotoja Irena Šernienė administracijos vardu nuoširdžiais žodžiais pasveikino socialinio darbo padalinio darbuotojus, įteikdama gėlių puokštę. Salėje sėdintys pajuto kokia spalvota diena, nes renginį paįvairino Kybartų kultūros centro Virbalio kultūros namų ansamblis „Era“. Salėje skambėjo dainos, kurios širdis užpildė prisiminimų banga. Renginio pabaigoje organizatorės palinkėjo, kad mums visiems šypsotųsi gyvenimas kasdien, kad socialiniams darbuotojams netektų jausti savo klientų neišsipildžiusių svajonių, ir kad gėris sielos šiluma žydėtų tartum gėlės.
