Be kategorijos

„Eiles kuriu retai, kada būna įkvėpimas ir atitinkantys dvasiniai išgyvenimai.  Visi mano eilėraščiai religinio turinio, išplaukiantys iš asmeninės patirties, gilūs ir labai artimi mano sielai“. (Ala)
„Mano poezija – tai savotiškas gyvenimo dienoraštis. Esant kūrybinei nuotaikai rašau sau ir kitiems“. (Narvydas)
„Pirmąsias eiles sukūriau būdama 12 metų. Vėliau rašiau tekstus dainoms, kurioms ir melodiją sugalvodavau pati“. (Iveta)
Taip mūsų globos namų poetus Alą Bogaček, Narvydą Paulionį ir Ivetą Korsakienę pristatė poezijos popietėje „Tautinės tradicijos – mūsų stiprybė“, kuri buvo skirta Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų 10-mečiui paminėti. Eiles skaitė poeziją mylintys ir kuriantys Kapčiamiesčio, Veisiejų, Kalvarijos, Marijampolės ir Suvalkijos socialinės globos namų gyventojai. Visus sužavėjo 94 metų senolės atmintinai padeklamuota savos kūrybos poema, skambus poetinis žodis bei dueto Tomo ir Romo dainos ir skambi muzika.
Susitikimas su bičiuliais, kartu praleistos akimirkos buvo nepakartojamos. Juk, pasak poeto Pauliaus Širvio, „poezija – visų pirma – svajonė, jausmas ir muzika, meilė ir neapykanta, apmaudas ir ilgesys, nuoširdus vaiko juokas ir mąstančio žmogaus sarkazmas, verksmas su ašarom… Viskas, kas žmogiška.“
Socialinė darbuotoja Lolita Muraškauskienė