Visai neseniai, sausio mėnesį, mūsų namai pasipildė dar viena nauja gyventoja – katyte. Buvome nuvažiavę į Didvyžius, ir kai važiavome namo, mums pagavo ir padovanojo dar jauną rudą katytę. Kai parvažiavome, visi gyventojai subėgo pažiūrėti, ką mes čia parsivežėme. Katytė buvo labai išsigandusi, baikšti, nenorėjo nieko prisileisti artyn. Mes ją uždarėme į garažą, atnešėme maisto bei vandens. Katytei maistą pirmomis dienomis nešiau tik aš su darbuotojom, o po kelių dienų katytė jau prisileido mus ir leidosi paglostoma. Taip po truputį iš laukinukės ji tapo labai miela draugiška katyte. Ji mėgsta, kai ją glostom, pakutenam kakliuką. Nupirkom jai pavadėlį, kad galėtume pratinti vedžioti lauke, nupirkom dirželį nuo blusų. Uždedame pavadėlį ir nešamės ją į lauką pavedžioti, kadangi dar bijome, kad katytė gali pabėgti ir pasiklysti. Tiesa, ji nelabai mėgsta vaikščioti su pavadėliu, griūna ant žemės ir guli. Pakeliu ją, paglostau, vėl padedu ant žemės, tada ji vėl truputį pavaikšto. Visi kartu sprendėme, kaipgi pavadinsime mūsų naują gyventoją. Juk kiekvienas turi vardą. Sugalvojom jai galimus vardus ir balsavome. Išrinkome mano sugalvotą vardą ir pavadinom ją Murka. Labai džiaugiamės mūsų nauja drauge Murka. Visi ją mylime ir rūpinamės, jog netrūktų maisto.
Grupinio gyvenimo namų gyventojas Kęstutis Puzinauskas
