Tradiciškai savo pagrindinį maistą – duoną – mūsų protėviai garbino Vasario 5-ąją. Ši sena lietuvių šventė, užgimusi dar pagonybėje, vėliau, jau krikščioniškaisiais laikais, imta tapatinti su Šv. Agotos vardinėmis, o duona pradėta šventinti bažnyčiose. Tądien visuose namuose pasklisdavo kepamos duonos aromatas. Šią dieną ir Grupinio gyvenimo namuose kvepėjo duona. Gyventojai patys kepė duoną. Užmaišę mielinę tešlą, formavo kepaliukus ir su nekantrumu laukė, kol duonelė iškeps. Suraikytą duoną valgė su medumi, gėrė liepžiedžių arbatą ir šnekučiavosi apie tikėjimą, pagarbą, krikščioniškas šventes.
