Kalbėti ir rašyti apie žmogaus turinčio psichinę negalią sėkmės istoriją nėra lengva. Nes jos dažnai nebūna tokios tobulos ir išpildytos. Norint pažinti savo klientus, norint aprašyti jų istorijas dažnai tenka apsišarvuoti, kantrybe, žiniomis, sumanumu ir atsargumu. Kiekvienas žmogus yra unikalus. Sveikas jis ar su negalia, tačiau kiekvienas su savo sėkmės istorija, kurią ir sulipina pats. Ši sėkmės istorija ne apie tai kokia graži ir nerūpestinga buvo vaikystė, ne apie tai kaip sėkmingai baigti mokslai, sukurta graži šeima, ar uždirbtas pirmas milijonas. Ši istorija apie tai, kad kartais net ir maži dalykai, gali būti įvardinti kaip pati sėkmingiausia vieno žmogaus istorija.
Dirbant socialinį darbą su neįgaliaisiais, esi įpareigotas apie save galvoti mažiau. Pirmiausia norisi padėti tiems, kuriems sunku susivokti šiame painiame gyvenime, sunku priimti teisingus sprendimus, sunku pasiekti tai ko jie trokšta. Beje ne kiekvienas šios pagalbos iš mūsų nori. Tai gali įtakoti žmogaus nepasitikėjimas, nedrąsa, išdidumas ir daugelis kitų faktorių, kurių mums kartais taip ir nepavyksta išsiaiškinti.
Mano herojus, 40- ties metų vyras, kurio vaikystė prabėgo kaime. Augo su tėvais ir dviem seserimis. Jis nesugebėjo baigti nei vienos klasės, neišmoko skaityti nei rašyti. Jo sėkmės istorija skurdi. Mano pažintis su juo prasidėjo kai jis jau kurį laiką gyveno globos namuose , tik ne mano grupėje. Mačiau jauną, auštą vyrą, išsigandusį, tačiau daugiau piktą, nesuvokiantį kodėl ir kuriam laikui čia atvyko. Gyvendamas dar namuose Andrius dažnai vartodavo alkoholį, dėl to kildavo nesutarimai su šeimos nariais. Tačiau jis nebuvo linkęs tinginiauti. Dirbo įvairiausius darbus, kaip pats pasakojo, daugiausia pas gretimai savo ūkį turintį ūkininką. Tai buvo tas žmogus, kuris tuo metu, suteikė Andriui jausmą būti svarbiu ir reikalingu. Andriaus pasakojimuose, gerasis ūkininkas minimas lig šiol. Todėl viską staiga pakeisti, apsigyventi jam nežinomam krašte ir namuose, neabejotinai sukėlė ir pyktį ir priešiškumą. Tuometinis Andriaus nekultūringas elgesys, grasinimai pabėgti, žodžiais išsakytas nenoras gyventi, sienų gadinimas įvairiais daiktais, skatino mus nerimauti. Posakis – laikas gydo žaizdas keitė įvykius, keitė ir patį Andrių. Jis suprato, kad bent kurį laiką pagyventi čia teks. Adaptacija globos namuose buvo sunki, tačiau per laiką jis ne tik susipažino su darbuotojomis, bet ir susidraugavo su jomis. Pradėjo jomis pasitikėti, siūlyti joms pagalbą, išplaunant koridorių, palaistant gėles, išnešant šiukšles. Pradėjo domėtis darbais lauke. Dabar jis vasarą kibirais neša ir laisto kieme augančias gėles, rudenį grėbia lapus, darbų kuriuos jis padeda nudirbti sąrašas ilgas… Jis ir pats sako, kad be darbo būti nemoka, nori ir daržą savo turėti. Andrius kaip ir daugelis čia apsigyvenusių kitų gyventojų suprato, pakenkti jam niekas netrokšta, priešingai tik padėti.
Andrius iš tų žmonių, kuriam draugai nelabai reikalingi. Save jis dažnai laiko pranašesniu, protingesniu už kitus, labiau mėgsta darbuotojų draugiją. Tačiau nepaisant vienišiaus būdo, jis labai vaišingas kitiems gyventojams. Kartais išdalina viską ką būna įsigijęs parduotuvėje. Toks jo nesavanaudiškas elgesys, tai dar viena gera savybė jo asmenybėje.
Praėjo šešeri metai nuo jo atvykimo į globos namus. Andrius vis dar dažnai prisimena savo namus, ypatingai ūkininką, pas kurį darbuodavosi, su juo susiskambina ir dabar, tačiau išmoko gyventi ir čia. Labai mėgsta visur ir viską matyti, išklausinėti, replikuoti. Sau šaižių juokelių gyventojas netoleruoja, tačiau kitus pakritikuoti mėgsta. Mums atėjus į darbą, jis pirmasis perduoda visas geras ir blogas naujienas. Andriui, tai tarsi tvarkos šeimoje laikymasis, reguliavimas. Tokiu būdu jis jaučiasi naudingu. Kiekvienas lig šiol naujai apčiuoptas Andriaus charakterio bruožas, nėra blogas. Į savo sėkmės istorijos krepšelį jis daugiau dedasi neapčiuopiamas savybes. Tai rūpinimasis silpnesniais, tiesos ieškojimas, perspėjimas, kritika. Visos šio charakterio savybes, Andriaus variklis eiti į priekį. Tai savita, be talentų ir didelių siekių gyvenimo sėkmės istorija. Tačiau ji tikra. Ir nei vienas negalime žinoti, kuo šis žmogus ateityje visus dar nustebins, juk jo gyvenimo sėkmės istorija dar tęsiasi.
Socialinė darbuotoja Neringa Parulienė
rbt 
