Europos Sąjungoje šimtai tūkstančių žmonių, kurie turi proto ar psichikos negalią, ir senyvo amžiaus žmonių gyvena institucijose. Jos buvo sukurtos tam, kad pasirūpintų šiais asmenimis – suteiktų jiems pastogę, pamaitintų. Tačiau to pasekmė – atskirtis. |
2010 m. Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos Fakultatyvų protokolą. Konvencijoje įtvirtintos neįgalių žmonių teisė gyventi bendruomenėje, galimybė rinktis, tad valstybė ir imasi veiksmingų priemonių, kad neįgalieji būtų visiškai įtraukti į bendruomenę, dalyvautų jos veikloje, kad lygiai su kitais asmenimis turėtų galimybę pasirinkti vietą, kur ir su kuo norėtų gyventi.
Siekiant mažinti atskirtį ir integruoti neįgalius asmenis į visuomenę buvo priimti atitinkami teisės aktai dėl institucinės globos pertvarkos – deinstitucionalizacijos. Tai reiškia, kad valstybėje turime sukurti tvarias aukštos kokybės paslaugas, kurios leistų užkirsti kelią asmenims patekti į globos institucijas. Tačiau šių tikslų įgyvendinimas yra nuoseklus procesas, ir nepakanka atlikti tik techninius veiksmus, bet būtina keisti nusistovėjusį visuomenės požiūrį į institucijose ir visuomenėje gyvenančius proto ar psichikos negalią turinčius žmones.
Perėjimo nuo institucinės globos prie socialinių paslaugų bendruomenėje tikslas – iki 2030 m. suformuoti nuoseklią ir koordinuotą pagalbos bei paslaugų sistemą, kuri sudarytų galimybes kiekvienam neįgaliam vaikui ar suaugusiam asmeniui gauti individualias, kiekvieno poreikius atitinkančias paslaugas ir reikiamą pagalbą, įsitraukti į bendruomenės gyvenimą ir nepatiriant socialinės atskirties jame dalyvauti. Siekiama, kad kiekvienas neįgalus vaikas, likęs be tėvų globos, augtų saugioje ir jo raidai palankioje biologiškai artimoje aplinkoje, jos nesant – globėjų šeimoje, o ypatingais atvejais – kiek įmanoma artimesnėje šeimos sąlygoms aplinkoje.
Neįgalių suaugusių asmenų stacionarių socialinės globos namų deinstitucionalizacija vykdoma siekiant, kad pagalba būtų diferencijuota atsižvelgiant į asmens savarankiškumą.
Siekiama, kad savarankiški ar iš dalies savarankiški asmenys gautų itin intensyvią socialinio darbo pagalbą, gyventų bendruomenėje, turėtų realias įsidarbinimo ar užimtumo, integruoto ugdymosi, atsižvelgiant į specialiuosius poreikius, galimybes, galėtų lankyti dienos, bendruomenės ar kitus socialinių paslaugų centrus.
Savarankiškiems asmenims būtų sudarytos galimybės gyventi savo namuose, gaunant palydėjimo paslaugas, vaikams ir jaunuoliams – specialiojo ugdymo paslaugas, o jų šeimoms – visokeriopą socialinę pagalbą. Toliau būtų plėtojamos nestacionarios socialinės paslaugos savivaldybėse, bendruomenėse.
Iš dalies savarankiškiems suaugusiems asmenims ar jaunuoliams siekiama suteikti apsaugotą būstą ir sudaryti galimybes naudotis bendruomeninėmis paslaugomis. Jeigu to nepakanka, sudaroma galimybė gyventi savarankiško gyvenimo namuose arba po ilgos hospitalizacijos, stacionarios socialinės globos, netinkamos artimųjų priežiūros – socialinės reabilitacijos centre, kartu padedant sugrąžinti ar suformuoti savarankiško gyvenimo bei darbinius įgūdžius, palydėti į savarankišką gyvenimą. Savarankiško gyvenimo namų, socialinės reabilitacijos centrų gyventojai aktyviai naudotųsi ir bendruomenėje teikiamomis paslaugomis.
Nesavarankiški asmenys gyventų grupinio gyvenimo namuose (ne daugiau kaip po 10 žmonių), kuriuose būtų mokomasi gyventi su liga ar negalia, skatinami savarankiško gyvenimo įgūdžiai (tvarkos ir higienos palaikymo, asmeninių lėšų planavimo).
Gyvenantieji grupinio gyvenimo namuose naudotųsi ir bendruomenėje teikiamomis paslaugomis.
Asmenys, kuriems reikalinga slauga, paslaugas galėtų gauti specializuotuose slaugos ir globos namuose, kuriuose būtų teikiama visa reikalinga pagalba: slaugos, psichologinės, sielovados ir kitos paslaugos. Pagal poreikį bei asmens pasirinkimą dienos socialinė globa bei slauga būtų teikiama ir slaugomų asmenų namuose.
Neįgalių suaugusių asmenų artimiesiems, šeimos nariams būtų suteikiama socialinė ir psichologinė pagalba, skatinamos atokvėpio – trumpalaikės socialinės globos – paslaugos, remiama neformali pagalba.
Didvyžių socialinės globos namai įgyvendina projektą „Bendruomeninių apgyvendinimo paslaugų asmenims su proto ir psichikos negalia plėtra Vilkaviškio rajono savivaldybėje“.
Šiuo projektu numatyta sukurti bendruomeninio apgyvendinimo paslaugų infrastruktūrą. Yra įsigyti du žemės sklypai, kuriuose bus pastatyti dveji grupinio gyvenimo namai (projektai jau parengti), bus nupirkti jiems funkcionuoti reikalingi baldai ir įranga.
Tokiu būdu Vilkaviškio rajono savivaldybėje bus sukurtos sąlygos, reikalingos veiksmingam ir tvariam perėjimui nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų.
Įgyvendinus projektą bus sukurta 20 bendruomeninio gyvenimo vietų, kurias užims neįgalieji iš Didvyžių socialinės globos namų.
Rimvydas ŽIEMYS
Didvyžių socialinės globos namų direktorius
