Gyvenimas lyg pasaka

Kiekvieno žmogaus gyvenimas yra tarsi pasaka, tik ją turi susikurti pats.  Keliaudami per gyvenimą, patiriame daug įvairių akimirkų: laimės, pilnatvės, džiaugsmo, malonumų, staigmenų, netikėtumų, nuotykių, išgyvenimų, iššūkių ir  kuriame savo gyvenimo pasaką. Kiekviena pasaka yra savita ir ji yra mūsų.

Šios pasakos herojus yra pusamžis vyras, kuriam gyvenime teko patirti iš ties nemažai. Eugenijus buvo pirmas vaikas šeimoje. Vaikystėje mėgavosi tėvų, artimųjų meile ir šiluma. Baigė 8 klases. Mokėsi Kapsuko technikume, įgijo zootechniko specialybę, bet dirbti pagal specialybę neteko. Dirbo pas ūkininką, kuris dažnai atsiskaitydavo alkoholiu. 

Vaikino gyvenimo pasaka subliuško pačioje jaunystėje. Smogė baisus likimo smūgis ir teko susidurti su liga, kuri vaikiną lydi iki šiol. Pasak Eugenijaus ,,užsidariau savyje, atrodė, kad visas pasaulis yra prieš manę nusiteikęs, visi kenkia ir net keistai žiūri, buvo tiesiog nepakeliama. Savijauta buvo baisi, jaučiausi lyg esu paliktas vienas pasaulyje su savo bėda ir nerimu. Vartojau alkoholį. Nežinojau, kas bus toliau, o man nelabai rūpėjo, kaip toliau reikės gyventi, ką veikti… Gyvenau pas tėvus, pas brolį, dirbau, gydžiausi ligoninėje ir vėl viskas sukosi ratu. Blaškiausi ir buvau blaškomas. Liga progresavo ir man teko apsigyventi globos namuose. Ir čia buvo visko, ne iškarto pritapau, pripratau.  Vartojau alkoholį. Buvau piktas, maištingas, sako  Eugenijus“…

 Į globos namus vaikinas atvyko būdamas 29 metų. Globos namai padarė didžiulį įspūdį, suteikė jėgų prisikelti naujam gyvenimui. Čia sutiko daug panašaus likimo žmonių ir savo gyvenimo meilę – Aušrą. Eugenijus sako, „kad atvykus į globos namus buvo keletą merginų, bet kaip atvyko Aušra supratau, kad ji bus mano ir tik mano. Ir jau 22 metai, kaip mes kartu“. Eugenijus yra pastovus žmogus, prieš keletą metų ,,savu asmeniu“ pasirinko socialinę darbuotoją Sonatą, ją renkasi ir toliau. Jis tylus, ramus, paslaptingas, atkaklus ir šiek tiek užsispyręs. Darbštus, paslaugus ir norintis padėti. Yra smalsus, žingeidus, niekada neatsisako išbandyti naujų darbų, ar veiklų.

                      Eugenijus globos namuose rado užuovėja. Čia jis jaučiasi gerai. Liga jo nė kiek nevaržo. Atrodo, kad, net į tai nekreipią dėmesio. Turi daug patinkančių, mėgiamų veiklų, užsiėmimų. Eugenijus dažnas svečias rankdarbių būrelio veikloje. Jis piešia, siuvinėja. Lanko saviveiklos būrelio užimtumą. Jo dainuojamos dainos skamba ne tik globos namuose, bet ir už įstaigos ribų. Nė vienas koncertas, minėjimas, renginys neapsieina, be Eugenijaus dainuojamų dainų. Kartu su tikinčiais dalyvauja tikybos veikloje ir yra pagrindinis skaitovas maldos, susikaupimo valandėlėje, gieda Šv. Mišiose, laidojimo apeigose. O kiek vyras turi pasiekimų sporto veikloje: jėgos išbandymo, taikliosios rankos, šaškių, šachmatų, žvejų varžybose galima, tik pavydėti. Ir čia, be didelio pasiruošimo, pastangų, tiesiog ateina ir nugali. Neįsivaizduoja savo gyvenimo be į Kybartų socialinių paslaugų centro organizuojamų užsiėmimų. Vykimas į Kybartų socialinių paslaugų centrą Eugenijui yra malonus užsiėmimas, suteikia drąsos, pasitikėjimo, savivertės, praskaidrina dieną. Pasiūlius Eugenijui įsitraukti į globos namų tarybos veiklą iš karto sutiko. Jo akys suspindo laimės, džiaugsmo spinduliais. Pasidomėjus ar suspės, ar nebus per sunku, turint, tiek daug veiklų, užsiėmimų  Eugenijus sako, ,,kad nebus sunku, labai noriu, spėsiu, tikrai spėsiu“. Daug kalbėti, didžiuotis savo pasiekimais, vaikinas nelinkęs, tiesiog nusišypso, noriai imasi naujų veiklų ir tyliai eina pirmyn. Vyro pozityvumas ir geras nusiteikimas –  išties unikalus. Norisi palinkėti naujų potyrių, sėkmės, žengiant gyvenimo keliu.

                      Galima sakyti, kad šiandien Eugenijus yra sėkmingas žmogus. Jo sėkmės pasaka gražiausiais darbais sekama toliau. 

  Socialinė darbuotoja Ona Šernienė